Šeštajame dešimtmetyje Alfa pasišventė masinei automobilių gamybai. Kompanija siekė dvejopų tikslų: sukurti gamybos konvejerį ir, pagaminus puikiais techniniais duomenimis pasižymintį produktą, susikrauti kapitalą iš jo sportiškumo. Tai intensyvios ir palaimingos kūrybos metas. Modelis 1900 patenkino jau reiklesnės rinkos poreikius, tuo tarpu 159-ųjų “eskadronas” buvo nenugalimas 1950 ir 1951 metų pasaulio čempionatuose. Vieną 1900 versiją daugelis italų dar prisimena kaip policijos “panteras”, pažymėtas specialiais juodais skiriamaisiais ženklais, kurias Alfa nuo 1953 metų tiekė pagrindinių Italijos policijos padalinių “Skrajojantiesiems būriams”. Tačiau tikrasis Kompanijos karūnos brangakmentis – Giulietta Sprint. Šiuo laikotarpiu prasidėjo ateityje plačiai paplitęs bendradabiavimas tarp interjero studijų centrų ir kėbulo išorės stilistių. Automobiliai ir toliau buvo gaminami siekiant garsinti “pagaminta Italijoje” įvaizdį. Alfos stilius tapo standartu: lygiagrečiai su standartiniais automobiliais, leidžiamos riboto egzempliorių kiekio serijos ir žymių stilistų sukurti vienetiniai modeliai. 1958 metais Alfa Romeo sudaro sutartį su Renault dėl sedano "Dauphine" gamybos.