”Skrajojantis mantujietis”

"Geriausias praeities, dabarties ir ateities vairuotojas" (Ferdinand Porsche)

Smulkus ir kaulėtas, trapios išvaizdos (Ferrari apie jį rašė: "...Visiškai nepasitikėjau tuo išdžiūvusiu vyruku, bet lenktynių metu supratau, kad jis buvo vienintelis varžovas, galėjęs mane įbauginti...") Tazio Nuvolari pasižymėjo drąsa, puikiais įgūdžiais ir pergalių “uosle”, ir kaip tik dėl to buvo unikalus. Jo pasiekimai, agresyvus ir stulbinantis lenktyniavimo stilius ir konkuravimas su Varzi tapo legenda ir fanų susižavėjimo objektu. Į Alfą jis atėjo 1930 metais, įtikinamai laimėjo Mille Miglia, po to - Targa Florio, tada, drauge su Campari - Monza Grand Prix. Jis buvo geriausias Ferrari komandos vairuotojas. Turbūt laimingiausi Tazio metai buvo 1932-ieji: per šį sezoną “skrajojantis mantujietis" iškovojo 7 pergales bendrojoje įskaitoje ir 5 pergales savo kategorijoje. Jis tapo neginčytinu Italijos čempionu ir užėmė pirmąją vietą Tarptautiniame vairavimo čempionate.

Tazio populiarumas triuškinantis. Rašytojas Gabriele D'Annunzio padovanojo jam mažą auksinį vėžliuką ("lėčiausią gyvūną greičiausiam žmogui"), kurį Tazio prisisegė prie savo geltono lenktyninio drabužio. Jis laimėjo Le Manse 1933-aisiais, o 1935-aisiais nugalėjo Mercedes ir Auto Union įspūdingose Nurburgringo lenktynėse.